Yra paprotys kasmet Žibintų šventėje statyti žibintus. Kodėl Žibintų šventėje šviečia žibintai? Žibintų uždegimas – savotiška Žibintų šventės veikla, kilmė tokia, legenda, seniai seniai, buvo daug nuožmių paukščių ir žvėrių, visur nukentėjo žmonės ir gyvuliai, buvo organizuojami žmonės kovok su jais, ten buvo paukštis dievas, nes jis pasiklydo ir nusileido žemėje, bet netyčia jį nušovė nežinomas medžiotojas.
Tai išgirdęs dangaus imperatorius labai supyko. Jis nedelsdamas išleido įsakymą, kad dangiškieji kariai pirmojo mėnulio mėnesio 15 dieną turėtų padegti žemę ir mirtinai sudeginti visus žemėje esančius žmones, gyvūnus ir turtą. Geraširdė imperatoriaus dukra negalėjo pakęsti, kai kenčia nekalti žmonės, todėl rizikavo savo gyvybe, paslapčia skraidindama palankų debesį pasauliui ir pranešė žmonėms naujienas. Žmonės išgirdo naujienas, kai galva suskambėjo jiao lei, išsigandę nežino, ką daryti.
Praėjo daug laiko, kol senolis sugalvojo idėją. Jis sakė: "Pirmojo mėnesio 14, 15 ir 16 dienomis kiekviena šeima namuose deda žibintus, uždega petardas ir leidžia fejerverkus. Taip Dangaus imperatorius manys, kad žmonės sudegė. “
Visi linktelėjo ir ruošėsi eiti atskirai. Pirmojo mėnulio mėnesio penkioliktos dienos naktį Dangaus imperatorius pažvelgė žemyn ir tris naktis iš eilės pamatė raudoną švytėjimą ir garsų garsą žemėje. Jis manė, kad tai didelio gaisro liepsnos, ir buvo labai patenkintas. Taip žmonės išgelbėjo savo gyvybes ir savo turtą. Šiai sėkmei paminėti kiekvienais metais 15-ąją pirmojo mėnulio mėnesio dieną kiekviena šeima pakabins žibintus ir leis fejerverkus tai dienai paminėti.

Yra dar viena legenda apie budizmą:
Budizmo mokymuose ugnis lyginama su dieviška Budos galia, vadinama „begaline liepsna, spindinčia begalybe“. Tačiau lempos apšvietimas daro du gerus dalykus: tai mirtingojo pasaulio tamsa; Antrasis – parodyti Budos šviesą, kad sunaikintų visų gyvų būtybių bėdas. Todėl budistiniuose ritualuose lempa naudojama kaip viena iš aukų prieš Budą. Budistai ragina tikinčiuosius statyti žibintus, klasikinę propagandą „šimtas tūkstančių žibintų atgailauti už NUODĖMES“, „už pasaulio lempą, ryškiausią fukuda“. Todėl tie, kurie visada keliaudavo į kalnus prašydami Budos palaiminimo, visada siūlo lempų aliejų, kad parodytų, kaip plačiai apželdinami Budos laukai. O budistų konkurse reikia ryškių šviesų, kad apšviestų Dharmos karalių. Pasak budistų legendos, Buda Sakyamuni atskleidė dievo pasikeitimą ir atidavė demoną gruodžio 30 d. vakaruose, tai yra, pirmojo mėnulio mėnesio rytų Kinijoje 15 dieną. Siekiant paminėti Budos Dievo pasikeitimą, šią dieną būtina surengti žibinto ceremoniją. Kartu su budizmu rytuose palaipsniui sekė ir žibintų šventė penkioliktą vėjo dieną, dabar tibetiečių kalba Žibintų festivalis vadinamas "bureau a quba", jo reikšmė yra penkioliktoji Budos diena, tai yra Žibintų šventė. iš Budistų nepaneigiamo įrodymo.
Budistų vienuoliai aktyviai patarė žmonėms žibintas, Šiaurės ir Pietų dinastijos, Žibintų festivalis Žibintų festivalis palaipsniui į atmosferą. Liango imperatorius Wudi, pamaldus budistas, savo rūmuose buvo apšviestas penkioliktą pirmojo mėnulio mėnesio dieną. Tangų dinastijos laikais suartėjo kultūriniai mainai tarp Kinijos ir užsienio šalių, klestėjo budizmas. Budistai iš Vakarų plačiai skelbė „dieviškąją lempą ir Budos ugnį“, o budistų šviesos buvo visur. Nuo Tangų dinastijos laikų žibintų šventė tapo teisiniu dalyku ir pamažu tapo liaudies papročiu.
